Paskirtas naujas UAB „Rail Baltica statyba“ vadovas

Balandžio 28 d. UAB „Rail Baltica statyba“ valdybos sprendimu paskirtas naujas bendrovės vadovas Karolis Sankovski. Iki šiol įmonei vadovavęs Dainius Budrys pareigas eis iki gegužės 31 d.

Naujasis įmonės vadovas yra baigęs teisės studijas Mykolo Romerio universitete bei Marselio Paul-Cezanne universitete. Specializavosi Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės, aplinkos, darbo saugos ir kokybės valdymo įmonėse teisės srityse.

K. Sankovski turi sukaupęs ilgametę patirtį įgyvendinant strateginius infrastruktūros projektus. Nuo 2013 m. jis vadovavo Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ Strateginės infrastruktūros departamentui, iki 2016 m. liepos mėn. taip pat ėjo šios įmonės valdybos nario pareigas. Buvo atsakingas už pagrindinių įmonės ir valstybės strateginių projektų koordinavimą ir valdymą, įskaitant elektros jungčių su Lenkija (LitPol Link) ir su Švedija (NordBalt) projektus. Taip pat kuravo dalį parengiamųjų darbų Baltijos šalių elektros tinklo sinchronizacijai su kontinentine Europa.

„Rail Baltica“ – finansiškai ir ekonomiškai naudingas projektas

Šiandien (balandžio 24 d.) Rygoje pristatyta visuotinio „Rail Baltica“ projekto kaštų ir naudos analizė. „Rail Baltica Global Forum 2017″ renginyje pristatytos išvados patvirtino, kad europinės geležinkelio vėžės projektas yra ekonomiškai ir finansiškai tvarus bei prisidės prie aplinkos taršos mažinimo, taupys keleivių laiką.

Analizę atliko konsultacijų bendrovė „Ernst & Young Baltic“. Specialistai atliko sistemingą kiekybinį visuotinio projekto „Rail Baltica“ investicijų įvertinimą trijose Baltijos šalyse – sąnaudų ir naudos analizę. Nauja sąnaudų ir naudos analizė dar kartą patvirtino, jog projektas naudos visuomenei požiūriu yra reikalingas ir įgyvendinus projektą išauga visuomenės gerovė.

Bendra apskaičiuota trijų valstybių projekto investicijų suma yra apie 5,788 milijardo eurų. (Estija – 1,346 milijardo eurų (valstybės dalis ~268 milijonų eurų); Latvija – 1,968 milijardo eurų (valstybės dalis ~393 milijonų eurų); Lietuva – 2,474 milijardo eurų (valstybės dalis ~493 milijonų eurų. Sumos pateiktos įvertinus 85 proc. ES finansavimą.

Apskaičiuota projekto socialinė-ekonominė nauda apytiksliai lygi 16,226 milijardų eurų (nediskontuota vertė).

Planuojama, kad nutiesus „Rail Baltica“ geležinkelį, keleiviai traukiniu iš Vilniaus į Rygą nuvyks per dvi valandas. Bendras sutaupytas keleivių laikas vertinamas 5,3 mln. valandų per metus.

Daugiau naudos ir sąnaudų analizės rezultatų:

  • Paskaičiuota planuojama projekto socialinė-ekonominė nauda, apytiksliai lygi 16,226 milijardų eurų (nediskontuota vertė), kuri yra žymiai didesnė nei bendros reikalingos nacionalinės investicijos projekto įgyvendinimui. Įvertinta, kad projektas turės ir Baltijos šalių BVP didinimo poveikį, lygų papildomiems 2 milijardams eurų. Greta paskaičiuoto tiesioginio socialinio-ekonominio poveikio naudų, projektas generuos ir išorės poveikio neišmatuojamas naudas t.y. netiesioginio poveikio ir daugiausiai skatinamojo pobūdžio. Daugiausiai neišmatuojamos naudos galima tikėtis tokiose srityse kaip Baltijos šalių verslo bendruomenės bendradarbiavimo sustiprinimo, geresnio regiono šalių pasiekiamumo kultūros bei kitų pramogų srityse, ar kitokioms visuomeninėms paslaugoms teikti. Taigi projektas naudos visuomenei požiūriu yra reikalingas ir įgyvendinamas, kadangi nauda visuomenei yra žymiai didesnė už projekto kapitalo ir eksploatacijos išlaidas.
  • „Rail Baltica“ trijų Baltijos šalių ekonomikoms vidutiniškai atneš paskaičiuotos grynosios socialinės-ekonominės naudos pinigų srautus lygius 6 eurų už kiekvieną iš nacionalinio biudžeto investuotą eurą. Bus gauta ir papildoma nauda iš BVP padidėjimo poveikio bei neišmatuojamos netiesioginio poveikio naudos t.y. daugiausiai skatinamojo pobūdžio. Be to, vertinant iš visiškai finansinės perspektyvos, likutinė turto vertė nurodyto laikotarpio pabaigoje (2055 m.) viršys bendrą projekto šalių investicijų dydį.
  • „Rail Baltica“ projekto statybos darbų įgyvendinimo metu bus sukurta apie 13 000 darbo vietų ir daugiau nei 24 000 darbo vietų bus sukurta netiesiogiai susijusiose arba paskatintose pramonės šakose.
  • Skaičiuojama, kad „Rail Baltica“ projekto eksploatacijos etape, kaip saugesnės transporto rūšies naudojimas, leis išgelbėti apie 400 žmonių gyvybių, o tai vidutiniškai prilygsta 30 mln. eurų per metus vertei. Projektas taip pat mažins CO2 emisijų išmetimų kiekius, kurių skaičiuojama nauda lygi 3,0 milijardams eurų bei mažins oro taršos kiekius, kurių skaičiuojama nauda lygi 3,3 milijardo eurų vertės, – taip ženkliai prisidedant prie pasaulinės Europos Sąjungos lyderystės aplinkos tvarumo srityje.
  • Apskaičiuota, kad 2030 m. „Rail Baltica“ geležinkelio linijos visose trijose Baltijos valstybėse infrastruktūros priežiūros išlaidos, pvz., bėgių, priežiūros, tiltų/tunelių, terminalų ir stočių, t. t. bus 58,9 milijonai eurų.
  • Atlikta analizė patvirtina, kad geležinkelio linijos infrastruktūros valdytojas ateityje taps finansiškai tvarus, praėjus pradiniam 5 metų nacionalinės finansinės paramos laikotarpiui (trijų Baltijos šalių benda finansinė parama sieks 28,6 milijonų eurų), po to kai „Rail Baltica“ pasieks savo numatomą rinkos potencialą.

Keleivių pervežimas: „Rail Baltica“ konkurenciniai keleivių pervežimo pranašumai yra:

  • Greitis, taupomas laikas, komfortas, produktyvus keliavimo laikas, saugesni ir ekologiškai tvarūs transporto būdai.
  • „Rail Baltica“ keleiviai, tai daugiausiai Baltijos šalių gyventojai keliaujantys tarp pagrindinių regiono centrų ir Baltijos šalių viduje (intensyviai taip pat bus naudojama ir keliaujančiųjų kryptis tarp Baltijos šalių ir Lenkijos, link Varšuvos).
  • Tarptautinių traukinių paslauga pagrindinėje „Rail Baltica“ linijoje bus pasiekiama bent kas dvi valandas (abiem kryptimis per dieną važiuos aštuonios poros traukinių).
  • Skaičiuojamos ilgalaikės vidutinės pajamos iš vieno keleivio, keliaujant Talinas – Ryga, sieks apie 38 EUR; o kelionės trukmė = 1:55 min (palyginimui kelionė automobiliu – kainuoja 68 EUR; o kelionės trukmė = 4:05 (pilnos išlaidos skaičiuojant, kad vienu automobiliu važiuoja vienas keleivis));
  • Skaičiuojamos ilgalaikės vidutinės pajamos iš vieno keleivio, keliaujant Ryga – Vilnius, sieks apie 38 EUR; o kelionės trukmė = 02:01 min (palyginimui kelionė automobiliu – kainuoja 65 EUR; kelionės trukmė = 03:30 (pilnos išlaidos skaičiuojant, kad vienu automobiliu važiuoja vienas keleivis));
  • Skaičiuojama sutaupomo laiko nauda: 2,4 milijardų eurų

Krovinių gabenimas: Numatoma, kad „Rail Baltica“ pagrindiniu scenarijumi, 2026 m. bus pervežta apie 2 milijonai tonų, 2030 m. – 13,7 milijonų tonų, o 2055 m. – maždaug 20 milijonų tonų. „Rail Baltica“ konkurenciniai krovinių pervežimo pranašumai yra:

  • Greitis – krovinių pervežimas tarp Baltijos šalių ir Centrinės Europos taškų truktų mažiau nei 2 dienas, kai gabenimas sunkvežimiais tuo pačiu maršrutu trunka iki 4 dienų.
  • Patikimumas – naudojant iš anksto žinomus, reguliarius tvarkaraščius, ribojant sustojimų skaičių ir turint gerą atsparumą nepalankioms oro sąlygoms, tiekimo grandines geležinkeliais galima organizuoti reikiamu laiku, ypač kai tai efektyviai suderinama su kitais tarprūšinio tiekimo grandinės elementais (pvz., Suomijos įlankos keltų tvarkaraščiais).
  • Pilni kroviniai – „Rail Baltica“ sujungs keletą svarbių sustojimo taškų (centrų), kuriuose galima bus pilnai sukomplektuoti krovinius.
  • Transportavimo išlaidos – lyginant su kelių transportu, transportavimo išlaidos geležinkeliu vidutinio-ilgo nuotolio kelionėse sumažės, o tai praplės Baltijos šalių ir Suomijos užsienio prekybos geografinį mastą ir prekybos rinkas, leidžiant už tą pačią kainą tiekti krovinius į tolimesnes vietas ar iš jų.
  • Krovinių gabenimo organizavimas: daugiausiai iš tranzito 57% (pvz., Suomija – maždaug 29%; CIS į/iš Lenkiją, Vokietiją ir likusią Europą – maždaug 31%); importas/eksportas (Baltijos šalys) – 43 % (Estija – 10%, Latvija – 10% ir Lietuva – 23%)
  • Skaičiuojama sutaupomo laiko nauda: apie 2,9 milijardų EUR.

Atlikta sąnaudų ir naudos analizė yra tik vienas iš sprendimų priėmimo pagalbinių įrankių iš visos eilės studijų, tyrimų, analizių ir ekspertizių, kurie buvo arba dar bus atlikti „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo proceso metu. Taigi, šią sąnaudų ir naudos analizę reikia vertinti kartu ir neatsiejamai nuo kitų esminių projekto dokumentų, tokių kaip projekto ilgalaikis verslo planas, komercializavimo galimybių įvertinimas, infrastruktūros valdymo strategijos analizė, tiekėjų rinkos tyrimai, projekto veiklos planu ir kitais susijusiais svarbiais dokumentais.

Kviečiame į renginį „Rail Baltica Global Forum 2017“

Balandžio 24-25 d. Rygoje įvyks svarbus tarptautinis projekto „Rail Baltica“ renginys „Rail Baltica Global Forum 2017“.

Pirmąją renginio dieną pagrindinis dėmesys bus skiriamas aptarti „Rail Baltica“ infrastruktūros potencialą ir galimybę veikti kaip regiono ekonominės plėtros katalizatoriui. Per šį renginį bus pristatyta projekto „Rail Baltica“ išlaidų ir naudos analizė. Dalyvavimas tik su kvietimais.

Antroji renginio diena bus skirta informuoti bei su aktualia praktine informacija supažindinti potencialius projekto tiekėjus: bus pristatyta informacija apie projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo grafiką, artėjančius ir planuojamus pirkimus, su tuo susijusius reikalavimus ir kt.

Detali informacija apie renginį – http://railbaltica.org/forum/

„Rail Baltica“ projektas bus valdomas efektyviau

Gerinamas europinės geležinkelio vėžės projekto „Rail Baltica“ valdymas – vietoj dviejų už „Rail Baltica“ atsakingų padalinių turėtų likti tik vienas.

Šiuo metu europinės geležinkelio vėžės projektu Lietuvoje rūpinasi AB „Lietuvos geležinkeliai“ sudėtyje esanti „Rail Baltica“ projekto direkcija bei UAB „Rail Baltica statyba“. Pastaroji taip pat valdo trečdalį bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ akcijų. „RB Rail“ koordinuoja „Rail Baltica“ tiesimą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Artimiausiu metu planuojama priimti visus reikalingus sprendimus, kad Lietuvoje projektu rūpintųsi tik vienas padalinys – bendrovė „Rail Baltica statyba“.

Pateikta paraiška dėl papildomo projekto „Rail Baltica” finansavimo iš ES lėšų

2017 m. vasario 6 d. bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail AS“, kurios trečdalį akcijų valdo UAB „Rail Baltica statyba“, pateikė paraišką dėl papildomo projekto „Rail Baltica“ finansavimo iš ES lėšų pagal 2016 m. Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) kvietimą teikti paraiškas transporto srityje.

Pateiktoje paraiškoje tolimesniems projekto „Rail Baltica“ darbams prašoma skirti 313,3 mln. eurų ES lėšų, iš jų – 147,1 mln. eurų projekto darbams Lietuvoje. Pagrindiniai paraiškoje prašomo finansavimo tikslai yra statybos darbų trijose Baltijos šalyse tąsa, projektavimo etapo visiems visuotinio projekto elementams užbaigimas, tiekėjų rinkos vertinimų atlikimas siekiant nustatyti optimalias viešųjų pirkimų ir infrastruktūros elementų diegimo strategijas ir kt. Lietuvos teritorijoje prašomas skirti finansavimas būtų panaudojamas sankasos ir susijusių infrastruktūros objektų statybos darbams iki Panevėžio atlikti.

Iki šiol projektui „Rail Baltica“ trys Baltijos šalys ir bendra įmonė „RB Rail AS“ gavo dvi dotacijas, kurių bendra vertė siekia 633 mln. eurų (iš jų – 311 mln. eurų Lietuvai). Dar 106 mln. eurų dydžio dotacija Lietuvai yra skirta tiesiogiai per AB „Lietuvos geležinkeliai“.

Projektas „Rail Baltica“ bus įgyvendintas iki 2025 m.

Šiandien Taline (Estija) Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis dalyvavo Baltijos Ministrų Tarybos Ministrų Pirmininkų susitikime, kuriame kartu su Latvijos ir Estijos premjerais pasirašė susitarimą dėl europinio geležinkelio „Rail Baltica“ jungties plėtros.

„Susitarimas siunčia labai svarbią žinią Europos Sąjungos partneriams – Baltijos šalys susivienijo ir pateikė aiškius įsipareigojimus šį strateginį infrastruktūros projektą įgyvendinti, – sakė Vyriausybės vadovas S. Skvernelis. – Dabar itin svarbu užtikrinti tinkamą europinę paramą projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimui ir kitoje finansinėje perspektyvoje – po 2020 metų.“

Lietuvos Ministro Pirmininko teigimu, „Rail Baltica“ yra strateginis projektas, kurio įgyvendinimas turės teigiamos įtakos socialinei ir ekonominei regiono būklei, todėl svarbu jau dabar pradėti kartu dirbti ieškant naujų krovinių esamai ir būsimai ,,Rail Baltica“ jungčiai, užtikrinti tinkamą krovinių kiekį, keleivių judėjimą ir komfortą.

Anot premjero S. Skvernelio, šis pasirašymas įrodo, kad ateityje galėtų būti įgyvendinti ir kiti svarbūs strateginiai projektai.

Trišaliame susitarime apibrėžti europinio standarto geležinkelio vėžės bendri techniniai parametrai, maršrutas, projekto įgyvendinimo terminai, esminiai finansavimo principai, bendros įmonės „RB Rail AS“ vaidmuo, bendradarbiavimo su Lenkija ir Suomija būdai.

Susitarimu Vilniaus jungtis įtvirtinama kaip integrali „Rail Baltica“ geležinkelio dalis, taip pat pabrėžiama, kad projektas „Rail Baltica“ būtų įgyvendintas iki 2025 metų ir naująja vėže būtų galima naudotis 2026-aisiais.

Pasirašytas susitarimas bus pateiktas Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentams ratifikuoti.

Primename, kad 2017 m. sausio 11 d. Vyriausybė priėmė projekto „Rail Baltica“ naujosios geležinkelio 1 435 mm pločio atšakos nuo Kauno iki Latvijos sienos specialųjį planą ir pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

2011 metais projektas „Rail Baltica“ Lietuvoje buvo pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu.

Susisiekimo ministerijos informacija – http://sumin.lrv.lt/lt/naujienos/baltijos-salys-patvirtino-projektas-rail-baltica-bus-igyvendintas

Bendrovė „RB Rail AS“ įkūrė padalinį Lietuvoje

Siekiant sėkmingo projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo, jį koordinuojanti bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail AS“ kuria padalinį Lietuvoje.

Padalinio steigimas vykdomas pagal 2016 m. pasirašytą susitarimą dėl kontraktavimo schemos, kuris apibrėžia įmonės „RB Rail AS“ ir nacionalinių projekto vykdytojų viešųjų pirkimų funkcijų pasiskirstymą. Susitarime buvo numatyta, kad įmonės „RB Rail AS“ vykdomų pirkimų, kurių objektas turi būti suteiktas Lietuvoje teritorijoje, sutartys bus pasirašomos su Lietuvoje įsteigtu filialu. Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad iš Lietuvos teritorijoje suteikiamų paslaugų ar atliekamų darbų kylantys mokesčiai būtų sumokėti į Lietuvos biudžetą.

Įsteigtas padalinys veiks ir kaip įmonės „RB Rail AS“ reprezentacinė atstovybė bei palaikys kontaktą su nacionaliniais projekto vykdytojais, atsakingomis ministerijomis, atstovaus įmonę „RB Rail AS“ ryšiuose su visuomene.

Pradedamos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros

Šiandien įsigaliojo LR Vyriausybės nutarimas, kuriuo patvirtintas europinės vėžės geležinkelio nuo Kauno iki Latvijos valstybės sienos specialusis planas bei pradėtos šio ruožo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros.

Susisiekimo ministerija, kaip projektą įgyvendinanti institucija, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išsiųs pranešimus žemės savininkams ir (ar) kitiems naudotojams bei informuos apie Vyriausybės nutarimo įsigaliojimą.

Papildoma informacija apie pradedamas žemės paėmimo procedūras bus pateikta žiniasklaidoje, taip sudarant sąlygas šią informaciją sužinoti sklypų savininkams, kurie išvykę į užsienį ar nėra žinoma jų gyvenamoji vieta, taip pat mirusių žemės sklypų savininkų paveldėtojams.