Keičiasi UAB „Rail Baltica statyba“ valdyba

AB "Lietuvos geležinkeliai"

Šiandien (sausio 10 d.) bendrovės akcininko AB „Lietuvos geležinkeliai“ sprendimu buvo atšaukta UAB „Rail Baltica statyba“ valdyba (in corpore) ir paskirti nauji jos nariai.

Naująją bendrovės valdybą sudarys:
– Gerimantas Bakanas (AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojas);
– Andrius Montrimas (AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojas- Geležinkelių infrastruktūros direkcijos direktorius);
– Jolita Azikejevienė (AB „Lietuvos geležinkeliai“ Teisės ir personalo departamento Teisės skyriaus Komercinės teisės sektoriaus vyriausioji teisininkė).

Patikrintas Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialusis planas

p1330843

Gruodžio 13 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pritarė europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas (Palemonas) – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano teikimui tvirtinti LR Vyriausybei. Sprendimu patvirtinta, kad specialiojo plano sprendimai ir planavimo procedūros iš esmės atitinka teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

LR Vyriausybei patvirtinus specialųjį planą bus pereinama prie tolimesnių projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo etapų – žemės paėmimo visuomenės poreikiams, o vėliau – techninio projekto rengimo.

Teigiamai įvertinus pateiktą paraišką, 2015 metais Europos Komisija su Lietuva pasirašė dotacijos susitarimą dėl EITP fondo lėšų skyrimo „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimui, įskaitant ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto parengimą bei žemės nusavinimą.

Įvyko tarptautinė projekto „Rail Baltica“ konferencija

Lapkričio 30 d. Rygoje įvyko tarptautinė projekto „Rail Baltica“ konferencija, skirta aptarti 2016 m. laikotarpiu Baltijos šalyse pasiektus projekto įgyvendinimo rezultatus ir bendrą progresą.

Renginyje dalyvavę Lietuvos atstovai (Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktoriaus pavaduotojas Nerijus Kaučikas, UAB „Rail Baltica statyba“ direktorius Dainius Budrys) pasidžiaugė, kad „Rail Baltica“ projektui Lietuvoje šie metai buvo itin produktyvūs.

Tarptautinės konferencijos „Projekto Rail Baltica progresas 2016“ spaudos konferencija

Lietuva užbaigė pirmąjį „Rail Baltica“ projekto etapą bei žengė pirmąjį žingsnį į Europos geležinkelių sistemą – pirmą kartą po 77 metų pertraukos buvo atidaryta tiesioginė geležinkelio jungtis su Lenkija.

Sėkmingai pradedamas ir antrasis projekto etapas –  pasirašyta „Rail Baltica“ geležinkelio ruožo „Jiesia–Rokai“ statybos darbų sutartis, o artimiausiu metu patvirtinus europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas (Palemonas) – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialųjį planą bus pereita tolimesnių projekto įgyvendinimo etapų darbams link Latvijos sienos – žemės paėmimas visuomenės poreikiams, o vėliau – techninio projekto rengimas. Šiems darbams Lietuva jau užsitikrino ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) fondo finansavimą.

Pristatomas projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimas Estijoje

Primename, kad pagal 2015 m. ir 2016 m. pasirašytas projekto „Rail Baltica“ finansavimo sutartis, iš viso projekto „Rail Baltica“ vykdymui Lietuvoje iš EITP fondo numatoma skirti daugiau nei 300 mln. Eur lėšų.

Pasirašyta „Rail Baltica“ finansavimo sutartis

Lapkričio 18 d. pasirašyta finansavimo sutartis, pagal kurią „Rail Baltica“ projekto plėtrai ir darbams Lietuvos teritorijoje bus skirta apie 180 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų. Tai sudarys 85 proc. numatomų atlikti darbų vertės. Sutartį pasirašė Europos Komisijos (EK) Inovacijų ir tinklų programų vykdomoji įstaiga (INEA), bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail AS“, Lietuvos susisiekimo ir atsakingos Latvijos bei Estijos ministerijos.

„Tai nuoseklaus darbo rezultatas, pasiektas visų projekto partnerių bendromis pastangomis. „Rail Baltica“ projekto sutarčių pasirašymas įrodo projekto brandą ir dar labiau  priartina prie galutinio tikslo – iki 2025 metų nutiesti geležinkelio liniją Baltijos šalyse“, – sako l. e. susisiekimo ministro pareigas Rimantas Sinkevičius.

Pagal šią sutartį skirtos ES lėšos bus naudojamos europinei „Rail Baltica“ vėžei pratęsti nuo Kauno Latvijos valstybės sienos link. 55 km ilgio atkarpoje bus įrengta geležinkelio sankasa ir susiję infrastruktūros elementai: viadukai, pralaidos, praginos, tiltai. Taip pat planuojama atlikti galimybių studiją dėl praėjusiais metais ruože nuo Lenkijos/Lietuvos valstybių sienos iki Kauno baigtos statyti europinės vėžės tolesnės plėtros. Remiantis šios studijos rezultatais, numatoma diegti eismo valdymo (ERTMS), signalizacijos ir susijusias sistemas.

Pasirašyta finansavimo sutartis yra jau trečioji. „Rail Baltica“ projektui Baltijos šalyse įgyvendinti iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) fondo iš viso bus skirta beveik 740 mln. eurų, iš kurių 310 mln. eurų numatoma panaudoti projekto įgyvendinimui Lietuvoje.

Siekdamos gauti ES investicijų ir kitiems „Rail Baltica“ plėtros etapams, Lietuva, Estija ir Latvija rengiasi iki 2017 m. vasario mėn. pateikti papildomą paraišką pagal šiuo metu paskelbtą trečiąjį EITP kvietimą transporto sektoriui.

„Rail Baltica“ europinė geležinkelio vėžė sujungs Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją bei, pasitelkus geležinkelio keltą, Suomiją. Tai didžiausias Lietuvos transporto infrastruktūros projektas nuo Nepriklausomybės atkūrimo laikų, jam suteiktas ypatingos valstybinės svarbos statusas.

„Rail Baltica“ projekte svarbus žingsnis į priekį

Lapkričio 3 dieną europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektą koordinuojančios bendros trijų Baltijos šalių įmonės „RB Rail AS“ stebėtojų taryboje baigta derinti Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) finansavimo sutartis bei pritarta jos pasirašymui. Tikimasi, kad formali sutarties pasirašymo procedūra su Europos Komisija bus užbaigta artimiausiu metu. 

Finansavimo sutarties pagrindu projekto „Rail Baltica“ plėtrai ir darbams Lietuvos teritorijoje bus skirta apie 180 mln. Eur ES lėšų, tai sudarys 85 proc. planuojamų atlikti darbų vertės. Numatoma pasirašyti EITP finansavimo sutartis bus jau trečioji, o iš viso projekto „Rail Baltica“ vykdymui Lietuvoje iš EITP programos jau yra skirta daugiau nei 300 mln. Eur. 

Patvirtinta nauja „RB Rail AS“ stebėtojų tarybos sudėtis

Spalio 21 d. įmonės „RB Rail AS“ akcininkai – „Rail Baltic Estonia”, „Eiropas dzelzceļa līnijas” ir „Rail Baltica statyba” – patvirtino naują įmonės „RB Rail AS“ stebėtojų tarybos sudėtį.

Stebėtojų tarybą dabar sudaro Anti Moppel („Rail Baltic Estonia” stebėtojų tarybos narys), Indrek Orav („Rail Baltic Estonia” vadovas), Edvīns Bērziņš („Latvijas Dzelzceļš” valdybos pirmininkas), Vineta Rudzīte („Latvijas Dzelzceļš” Teisės departamento vadovo pavaduotoja), Dainius Budrys („Rail Baltica statyba” vadovas) ir Danielius Dolgich (AB „Lietuvos geležinkeliai” „Rail Baltica“ projekto direkcijos vyr. teisininkas).

Nauja stebėtojų tarybos sudėtis patvirtinta Lietuvos ir Latvijos akcininkams nusprendus atšaukti po vieną iš paskirtų stebėtojų tarybos narių. Taisyklės numato, kad tokiu atveju visa stebėtojų taryba turi būti atšaukiama ir sudaroma iš naujo. Stebėtojų tarybą sudaro šeši asmenys – po du skiria kiekvienas iš akcininkų.

Paskelbtas trečiasis Europos infrastruktūros tinklų priemonės kvietimas teikti paraiškas

cover-letter-57c72b575f9b5829f46c27d9

2016 m. spalio 13 d. Europos Komisija (INEA) paskelbė trečiąjį kvietimą teikti EITP transporto sektoriaus paraiškas siekdama finansuoti projektus pagal 2016 m. metinėje ir daugiametėje darbo programoje nustatytus prioritetus ir tikslus.

EITP transporto sektoriaus finansavimo tikslai – sukurti trūkstamas geležinkelių transporto jungtis, pagerinti geležinkelių funkcinį suderinamumą, ypatingai atkreipiant dėmėsi į tarpvalstybines atkarpas;  užtikrinti darnios ir efektyvios transporto sistemos sukūrimą ilguoju laikotarpiu, įvertinant ateities transporto srautus;  užtikrinti visų transporto rūšių atnaujinimą, naudojant energetiškai efektyvias ir saugumą didinančias technologijas; optimizuoti transporto sistemą, sukuriant vientisą tinklą  ir užtikrinant transporto sistemos pasiekiamumą.

Pagal 2016 m. EITP transporto sektoriaus kvietimą pateiktoms ir atrinktoms paraiškoms bei jose numatytiems projektams  finansuoti planuojama skirti iki 1,9  mlrd. Eur lėšų.

Siekiant gauti papildomą EITP finansavimą „Rail Baltica“ projektui bus teikiama bendra Baltijos šalių paraiška, į kurią bus įtrauktos su tolimesniu projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimu susijusios veiklos.

Daugiau informacijos galima rasti čia.

Pasiektas susitarimas dėl „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo

Rugsėjo 7 dieną Briuselyje europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektą koordinuojančios bendros trijų Baltijos šalių įmonės „RB Rail AS“ stebėtojų taryba pasiekė susitarimą dėl tolimesnio projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo. Įmonės stebėtojų tarybos pirmininko Dainiaus Budrio teigimu, pasiektas esminis susitarimas dėl projekto pirkimų vykdymo tvarkos ir principų.

„Pirkimai bus skirstomi į tris grupes – įmonės „RB Rail AS“ organizuojami pirkimai, konsoliduoti pirkimai ir nacionaliniu lygmeniu organizuojami pirkimai”, – teigė D.Budrys.

Įmonė „RB Rail AS“ vykdys pirkimus, susijusius su projekto „Rail Baltica“ studijomis ir standartizavimu. Siekiant pasinaudoti galima masto ekonomija bei užtikrinti šalyse statomos geležinkelių infrastruktūros suderinamumą, nuspręsta konsoliduoti geležinkelių signalizacijos, elektros energijos tiekimo įrengimų pirkimus bei statybos darbus pasienio ruožuose. Nacionaliniu lygmeniu bus vykdomi geležinkelio vėžės, atskirų infrastruktūrinių objektų ir elementų (tiltų, tunelių, geležinkelių stočių, terminalų ir kt.) pirkimai.

Sutarta ir dėl įmonės „RB Rail AS“ padalinių steigimo Lietuvoje ir Estijoje. Pasak D.Budrio, tai leis užtikrinti, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) už šalyje atliktus darbus čia ir liktų.

Briuselyje – derybos dėl strateginių sprendimų „Rail Baltica“ projektui

Trečiadienį Briuselyje bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail AS“ stebėtojų taryba tęsia derybas dėl europinės vėžės geležinkelio projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo strategijos.

Tikimasi, kad posėdyje šalių atstovams pavyks pasiekti susitarimą dėl to, kaip projektas bus įgyvendinamas ir kaip bus vykdomi projekto viešieji pirkimai – kurie pirkimai bus skelbiami per įmonę „RB Rail AS“, o kurie – nacionaliniu lygiu.

„Rail Baltica“ blynas vis dar kepa

Europą skaido ne tik skirtingas pragyvenimo lygis, bet ir nesuderinama transporto infrastruktūra. Bene akivaizdžiausias skirtumas – geležinkelių sektoriuje: sovietai nutiesė platesnę vėžę (1520 mm), o likusioje Europos dalyje išvystyta 1435 mm pločio europinė vėžė. Lūžis – ties Lenkijos ir Lietuvos siena: čia keleiviai turėjo persėsti, krovinius reikėjo perkrauti.

2010 m. Europos Parlamentas ir Taryba susitarė suvienodinti geležinkelių sistemą visoje Europoje. Visos ES šalys nusprendė sumokėti už Estijos, Latvijos ir Lietuvos geležinkelių sistemos suderinimą su europietiška sistema – atsirado projektas „Rail Baltica“.

Toks pasikeitimas – ne be priežasties. Geležinkelių transporto tarša – net 3,5 karto mažesnė nei kelių transporto, elektrifikuoti traukiniai reikšmingai mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro. Mažiau avarijų, mažiau spūsčių keliuose. Planuojama, kad 2050 m. dabartinis krovinių srautas (2300 mlrd. tonkilometrių) padidės dar 50 proc. – Europa viliasi, kad padidėjusį srautą absorbuos geležinkeliai.

Tačiau vadinkime daiktus tikrais vardais: „Rail Baltica“ yra ne tik ekonominis, bet ir politinis projektas. Politinis, nes „Rail Baltica“ Baltijos šalis pilnai integruos į ES ekonominę erdvę. Tai – bilietas į ES „verslo klasę“. Būtent infrastruktūra – vienoda ar ne – atskiria formalią narystę nuo tikrojo, abipusio bendradarbiavimo.

Žinoma, ekonominis aspektas taip pat vertas atskiro aptarimo. Skaičiuojama, kad „Rail Baltica“ projekto vertė vien Lietuvoje turėtų viršyti 2 mlrd. EUR sumą. Sąmata atspindi projekto reikšmę ir mastą, bet nevalia nutylėti, kad ES finansuoja net 85 proc. projekto vertės.

Praėjusiais metais Lietuva užbaigė pirmąjį „Rail Baltica“ projekto etapą ir žengė pirmąjį žingsnį į Europos geležinkelių sistemą. Tačiau kol kas „Rail Baltica“ mėgina tik pavieniai entuziastai. Stebėtis neverta: reikia laiko, kad žmonės sužinotų apie „Rail Baltica“ galimybę. Reikia pastangų, kad žmonės susidomėtų.

Daug ko reikia – ir viskas pamažu atsiras. Juk svarbiausia, kad klojamas pagrindas – europinė vėžė. Ir tai yra neįtikėtinas Baltijos šalių laimėjimas – tampame dar glaudesne Europos dalimi!