Projektas „Rail Baltica“

shutterstock_142347367-1

„Rail Baltica“ – didžiausias Baltijos šalių įgyvendinamas tarpvalstybinis projektas: nuo Helsinkio iki Varšuvos per Taliną, Rygą ir Kauną su jungtimi į Vilnių besitiesianti europinio standarto geležinkelio vėžė su maksimaliu 240 km/h projektiniu greičiu sujungs Lenkiją, Baltijos šalis, Suomiją bei likusią Europą.

Baltijos regiono sujungimo vizija

Vizija sujungti Baltijos regioną geležinkelio vėže atsirado 1990 m.: Baltijos regione ir Europoje naudojamos skirtingos vėžės gerokai sunkina susisiekimą su Vakarų Europa.

Europinės vėžės ir „Rail Baltica“ projekto idėja pristatyta 1994 m. politiniame dokumente „Baltijos jūros šalių vizija ir strategija iki 2010 m.“ kaip svarbus erdvinio planavimo elementas Baltijos jūros regione.

Projektas Lietuvoje

2015 m. spalio mėnesį Lietuvoje užbaigti projekto „Rail Baltica“ pirmojo etapo darbai ruože nuo Lenkijos/Lietuvos sienos iki Kauno (centrinė stotis).

120 km ilgio atkarpoje buvo nutiesta nauja europinio standarto vėžė (1435 mm pločio), o šalia jos atnaujinta esama rusiško standarto geležinkelio linija (1520 mm pločio), taip pat iš viso sutvarkyta, įrengta ir pastatyta: 19 tiltų ir 4 viadukai, 108 iešmai, 40 pervažų, 98 pralaidos, 10 geležinkelio stočių ir 20 peronų.

Bendrą statybų kainą sudarė 364,5 mln. Eur. Iš šios sumos: ES parama – 166,1 mln. Eur, AB „Lietuvos geležinkeliai“ lėšos – 193,3 mln. Eur, valstybės biudžeto lėšos – 5,1 mln. Eur.

2014-2020 m. laikotarpiu numatyta galutinai užbaigti pirmojo etapo darbus bei pradėti antrąjį etapą. Visą projektą tikimasi užbaigti iki 2025 m.

Projekto nauda

Didžiųjų Lietuvos miestų (Kauno, Vilniaus, Panevėžio, Jonavos) sujungimas su ES valstybėmis leis patogiai, greitai pasiekti administracijos, kultūros ir politikos centrus, padidins vietinio susisiekimo galimybes. Tai kurs prielaidas keistis socialinei aplinkai, formuotis naujiems įpročiams ir turizmo tendencijoms.

Atsiras moderni geležinkelio jungtis tarp Baltijos šalių ir likusios Europos. Lietuva taps dviejų transeuropinio tinklo geležinkelių koridorių (Baltic-Adriatic; North Sea-Baltic) dalimi ir įgis realias prielaidas aptarnauti didelę dalį Europos Sąjungos prekybos su trečiosiomis valstybėmis srautų: šiuo metu kroviniai Lietuvoje pervežami iš Rytų į Vakarus, o nutiesus atšaką – bus vežami ir „vertikalia“ kryptimi.

Projektas taps pagrindu plėtoti logistikos paslaugas Kauno viešajame logistikos centre, taip pat verslus šalia būsimos vėžės. Šalia modernios vėžės didės verslo potencialas regionuose, ypač Marijampolės, Kauno, Panevėžio LEZ.

Dabar nuo Lietuvos/Lenkijos valstybių sienos pasiekti Taliną truktų virš 10 val., o naująja vėže, pagal atliktos galimybių studijos duomenis, truks vos 4,13 val.

Geležinkelis – tai ekonomiškai svari alternatyva taršesniam ir ne tokiam saugiam susisiekimui kelių transportu, galimybė konkurencingai vežti keleivius ir krovinius.