„Rail Baltica“ – finansiškai ir ekonomiškai naudingas projektas

Šiandien (balandžio 24 d.) Rygoje pristatyta visuotinio „Rail Baltica“ projekto kaštų ir naudos analizė. „Rail Baltica Global Forum 2017″ renginyje pristatytos išvados patvirtino, kad europinės geležinkelio vėžės projektas yra ekonomiškai ir finansiškai tvarus bei prisidės prie aplinkos taršos mažinimo, taupys keleivių laiką.

Analizę atliko konsultacijų bendrovė „Ernst & Young Baltic“. Specialistai atliko sistemingą kiekybinį visuotinio projekto „Rail Baltica“ investicijų įvertinimą trijose Baltijos šalyse – sąnaudų ir naudos analizę. Nauja sąnaudų ir naudos analizė dar kartą patvirtino, jog projektas naudos visuomenei požiūriu yra reikalingas ir įgyvendinus projektą išauga visuomenės gerovė.

Bendra apskaičiuota trijų valstybių projekto investicijų suma yra apie 5,788 milijardo eurų. (Estija – 1,346 milijardo eurų (valstybės dalis ~268 milijonų eurų); Latvija – 1,968 milijardo eurų (valstybės dalis ~393 milijonų eurų); Lietuva – 2,474 milijardo eurų (valstybės dalis ~493 milijonų eurų. Sumos pateiktos įvertinus 85 proc. ES finansavimą.

Apskaičiuota projekto socialinė-ekonominė nauda apytiksliai lygi 16,226 milijardų eurų (nediskontuota vertė).

Planuojama, kad nutiesus „Rail Baltica“ geležinkelį, keleiviai traukiniu iš Vilniaus į Rygą nuvyks per dvi valandas. Bendras sutaupytas keleivių laikas vertinamas 5,3 mln. valandų per metus.

Daugiau naudos ir sąnaudų analizės rezultatų:

  • Paskaičiuota planuojama projekto socialinė-ekonominė nauda, apytiksliai lygi 16,226 milijardų eurų (nediskontuota vertė), kuri yra žymiai didesnė nei bendros reikalingos nacionalinės investicijos projekto įgyvendinimui. Įvertinta, kad projektas turės ir Baltijos šalių BVP didinimo poveikį, lygų papildomiems 2 milijardams eurų. Greta paskaičiuoto tiesioginio socialinio-ekonominio poveikio naudų, projektas generuos ir išorės poveikio neišmatuojamas naudas t.y. netiesioginio poveikio ir daugiausiai skatinamojo pobūdžio. Daugiausiai neišmatuojamos naudos galima tikėtis tokiose srityse kaip Baltijos šalių verslo bendruomenės bendradarbiavimo sustiprinimo, geresnio regiono šalių pasiekiamumo kultūros bei kitų pramogų srityse, ar kitokioms visuomeninėms paslaugoms teikti. Taigi projektas naudos visuomenei požiūriu yra reikalingas ir įgyvendinamas, kadangi nauda visuomenei yra žymiai didesnė už projekto kapitalo ir eksploatacijos išlaidas.
  • „Rail Baltica“ trijų Baltijos šalių ekonomikoms vidutiniškai atneš paskaičiuotos grynosios socialinės-ekonominės naudos pinigų srautus lygius 6 eurų už kiekvieną iš nacionalinio biudžeto investuotą eurą. Bus gauta ir papildoma nauda iš BVP padidėjimo poveikio bei neišmatuojamos netiesioginio poveikio naudos t.y. daugiausiai skatinamojo pobūdžio. Be to, vertinant iš visiškai finansinės perspektyvos, likutinė turto vertė nurodyto laikotarpio pabaigoje (2055 m.) viršys bendrą projekto šalių investicijų dydį.
  • „Rail Baltica“ projekto statybos darbų įgyvendinimo metu bus sukurta apie 13 000 darbo vietų ir daugiau nei 24 000 darbo vietų bus sukurta netiesiogiai susijusiose arba paskatintose pramonės šakose.
  • Skaičiuojama, kad „Rail Baltica“ projekto eksploatacijos etape, kaip saugesnės transporto rūšies naudojimas, leis išgelbėti apie 400 žmonių gyvybių, o tai vidutiniškai prilygsta 30 mln. eurų per metus vertei. Projektas taip pat mažins CO2 emisijų išmetimų kiekius, kurių skaičiuojama nauda lygi 3,0 milijardams eurų bei mažins oro taršos kiekius, kurių skaičiuojama nauda lygi 3,3 milijardo eurų vertės, – taip ženkliai prisidedant prie pasaulinės Europos Sąjungos lyderystės aplinkos tvarumo srityje.
  • Apskaičiuota, kad 2030 m. „Rail Baltica“ geležinkelio linijos visose trijose Baltijos valstybėse infrastruktūros priežiūros išlaidos, pvz., bėgių, priežiūros, tiltų/tunelių, terminalų ir stočių, t. t. bus 58,9 milijonai eurų.
  • Atlikta analizė patvirtina, kad geležinkelio linijos infrastruktūros valdytojas ateityje taps finansiškai tvarus, praėjus pradiniam 5 metų nacionalinės finansinės paramos laikotarpiui (trijų Baltijos šalių benda finansinė parama sieks 28,6 milijonų eurų), po to kai „Rail Baltica“ pasieks savo numatomą rinkos potencialą.

Keleivių pervežimas: „Rail Baltica“ konkurenciniai keleivių pervežimo pranašumai yra:

  • Greitis, taupomas laikas, komfortas, produktyvus keliavimo laikas, saugesni ir ekologiškai tvarūs transporto būdai.
  • „Rail Baltica“ keleiviai, tai daugiausiai Baltijos šalių gyventojai keliaujantys tarp pagrindinių regiono centrų ir Baltijos šalių viduje (intensyviai taip pat bus naudojama ir keliaujančiųjų kryptis tarp Baltijos šalių ir Lenkijos, link Varšuvos).
  • Tarptautinių traukinių paslauga pagrindinėje „Rail Baltica“ linijoje bus pasiekiama bent kas dvi valandas (abiem kryptimis per dieną važiuos aštuonios poros traukinių).
  • Skaičiuojamos ilgalaikės vidutinės pajamos iš vieno keleivio, keliaujant Talinas – Ryga, sieks apie 38 EUR; o kelionės trukmė = 1:55 min (palyginimui kelionė automobiliu – kainuoja 68 EUR; o kelionės trukmė = 4:05 (pilnos išlaidos skaičiuojant, kad vienu automobiliu važiuoja vienas keleivis));
  • Skaičiuojamos ilgalaikės vidutinės pajamos iš vieno keleivio, keliaujant Ryga – Vilnius, sieks apie 38 EUR; o kelionės trukmė = 02:01 min (palyginimui kelionė automobiliu – kainuoja 65 EUR; kelionės trukmė = 03:30 (pilnos išlaidos skaičiuojant, kad vienu automobiliu važiuoja vienas keleivis));
  • Skaičiuojama sutaupomo laiko nauda: 2,4 milijardų eurų

Krovinių gabenimas: Numatoma, kad „Rail Baltica“ pagrindiniu scenarijumi, 2026 m. bus pervežta apie 2 milijonai tonų, 2030 m. – 13,7 milijonų tonų, o 2055 m. – maždaug 20 milijonų tonų. „Rail Baltica“ konkurenciniai krovinių pervežimo pranašumai yra:

  • Greitis – krovinių pervežimas tarp Baltijos šalių ir Centrinės Europos taškų truktų mažiau nei 2 dienas, kai gabenimas sunkvežimiais tuo pačiu maršrutu trunka iki 4 dienų.
  • Patikimumas – naudojant iš anksto žinomus, reguliarius tvarkaraščius, ribojant sustojimų skaičių ir turint gerą atsparumą nepalankioms oro sąlygoms, tiekimo grandines geležinkeliais galima organizuoti reikiamu laiku, ypač kai tai efektyviai suderinama su kitais tarprūšinio tiekimo grandinės elementais (pvz., Suomijos įlankos keltų tvarkaraščiais).
  • Pilni kroviniai – „Rail Baltica“ sujungs keletą svarbių sustojimo taškų (centrų), kuriuose galima bus pilnai sukomplektuoti krovinius.
  • Transportavimo išlaidos – lyginant su kelių transportu, transportavimo išlaidos geležinkeliu vidutinio-ilgo nuotolio kelionėse sumažės, o tai praplės Baltijos šalių ir Suomijos užsienio prekybos geografinį mastą ir prekybos rinkas, leidžiant už tą pačią kainą tiekti krovinius į tolimesnes vietas ar iš jų.
  • Krovinių gabenimo organizavimas: daugiausiai iš tranzito 57% (pvz., Suomija – maždaug 29%; CIS į/iš Lenkiją, Vokietiją ir likusią Europą – maždaug 31%); importas/eksportas (Baltijos šalys) – 43 % (Estija – 10%, Latvija – 10% ir Lietuva – 23%)
  • Skaičiuojama sutaupomo laiko nauda: apie 2,9 milijardų EUR.

Atlikta sąnaudų ir naudos analizė yra tik vienas iš sprendimų priėmimo pagalbinių įrankių iš visos eilės studijų, tyrimų, analizių ir ekspertizių, kurie buvo arba dar bus atlikti „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo proceso metu. Taigi, šią sąnaudų ir naudos analizę reikia vertinti kartu ir neatsiejamai nuo kitų esminių projekto dokumentų, tokių kaip projekto ilgalaikis verslo planas, komercializavimo galimybių įvertinimas, infrastruktūros valdymo strategijos analizė, tiekėjų rinkos tyrimai, projekto veiklos planu ir kitais susijusiais svarbiais dokumentais.